Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Kokią ligų naštą sukelia netinkamos būsto sąlygos, kokie rizikos veiksniai gali būti aptinkami būste, PSO pateikia leidinyje „Aplinkos ligų našta, susijusi su netinkamu būstu“ (Environmental burden of disease associated with inadequate housing).
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai:
- fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai);
- cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis);
- biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai);
- socialiniai (nedarbas) ir kt.
Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę ar mažas pajamas turintys žmonės, yra stipriau nei kitos veikiamos kenksmingų gyvenamosios aplinkos veiksnių. Daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe, kenksmingomis statybinėmis medžiagomis, netinkama įranga, patalpų dydžiu ir struktūra.
PSO parengė ekologinės ligų naštos (ELN) vertinimo metodiką, kuri padeda įvertinti, kaip sveikatos sutrikimai (ligos, sužalojimai ar kitokios sveikatos būklės) yra susiję su gyvenamąja aplinka.
Pagal PSO, gyvenamąją aplinką sudaro keturi pagrindiniai komponentai:
- namo ar gyvenamosios patalpos fizinė struktūra;
- psichologinė, dvasinė, ekonominė žmogaus gyvenamosios aplinkos atmosfera;
- gyvenamosios aplinkos infrastruktūra (artimos namo aplinkos sąlygos);
- bendruomenė (žmonės ir tarnybos, esančios netolimoje namo aplinkoje).
Kiekvienas iš šių komponentų gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį fizinei, socialinei ar psichinei sveikatai, o šių faktorių kombinacija (dviejų ar daugiau) gali šį poveikį sustiprinti.
Toliau pateikiame informaciją apie kai kuriuos gyvenamosios aplinkos rizikos veiksnius (mikroklimatas, nelaimingi atsitikimai ir triukšmas).
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas – tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18–22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra – ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė – 35–60 procentų, oro judėjimo greitis – 0,05–0,15 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18–28 laipsniai, santykinė oro drėgmė –35–65 procentai, oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s. Svarbu, kad per parą šie mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šaltis
Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, parastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką.
Šaltuoju metų laiku Europoje kasmet yra užfiksuojama 38 200 mirčių, susijusių su žema oro temperatūra patalpose, kas sudaro 12,8 atvejo, tenkančio 100 000 gyventojų.
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai – finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos). Pirmas yra trumpalaikis sprendimas, bet būtinas, kad apsaugotų sveikatą, tuo metu, kai antras galutinai išspręs problemą.
Drėgmė ir pelėsis
Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. PSO duomenimis, maždaug 20–30 proc. namų ūkių Europos regione turi problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kitas kvėpavimo takų ligas. Didžioji dalis susirgimų bronchine astma tarp vaikų yra susijusi su gyvenimu drėgnuose ir nuo pelėsio neapsaugotuose būstuose. Ekonomiškai sunkiai besiverčiantys žmonės dažnai turi mažiau galimybių pagerinti savo būsto sąlygas, kurios veikia ne tik jų fizinę bet ir psichinę sveikatą. Toks poveikis psichinei sveikatai yra netgi didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.
Drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastys siejamos su būsto projektu, statyba, pastato naudojimu. Geras projektas ir derama statyba gali neleisti atsirasti šioms problemoms. Šiuolaikiškas remontas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, gedimų pašalinimas laiku padeda išlaikyti geresnės būklės būstą. Gyventojų informavimas, kaip ir kada atsiranda drėgmė ir kaip tinkamai vėdinti patalpas, gali sumažinti drėgmės padidėjimo galimybę ir taip padėti išvengti sveikatos sutrikimų.
Nelaimingi atsitikimai namuose
Nelaimingi atsitikimai namuose varijuoja nuo smulkių įsipjovimų ar sumušimų, sulaužytų kaulų ar nudegimų ir nusiplikymų iki kritimų, skendimų ir net mirties.
PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje. Didžiąją jų dalį sudaro apsinuodijimai anglies monoksidu (CO), liaudyje vadinamu smalkėmis (0,9 atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų), dėl to, kad namuose nėra smalkių detektorių.
Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2014 metais buvo užfiksuoti 72 mirties atvejai apsinuodijus nuodingomis dujomis, garais, anglies monoksidu (CO).
Efektyvios gyvenamųjų patalpų oro teršalų mažinimo priemonės gali būti maisto gamybai naudojamų krosnių keitimas į orkaites, pakankamas patalpų vėdinimas ir švaresnio kuro būstui apšildyti naudojimas.
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Gatvės triukšmas
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas.
PSO duomenimis, Europoje kasmet 4,8 mirčių nuo miokardo infarkto ir 30,1 mirčių nuo išeminės širdies ligos, tenkančių 100 000 gyventojų, yra priskiriama eismo triukšmo padariniams.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo:
- transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas;
- būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas;
- galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras
ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 dB(A) ir maksimalus 45 dB(A) garso lygiai nakties metu (22–6 val.); ekvivalentinis 40 dB(A) ir maksimalus 50 dB(A) garso lygiai vakaro metu (18–22 val.); ekvivalentinis 45 dB(A) ir maksimalus 55 dB(A) garso lygiai dienos metu (6–18 val.).
Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai. Naujai
projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių pastatų garso klasė, projektuojama užsakovo pageidavimu, - ne žemesnė kaip E. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, patalpų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes nei taikomas E garso klasei (jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama).
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jolanta Rybalko
