Nacionalinėje bibliotekoje vyko žurnalistės, istorikės Gražinos Sviderskytės monografijos „Lituanica. Nematoma pusė“ pristatymas. Renginyje taip pat dalyvavo knygos redaktorius doc. dr. Nerijus Šepetys, moderavo žurnalistas Dovydas Pancerovas. Autorė savo naująja knyga stengiasi atkurti tikrąją „Lituanica“ istoriją ir dekonstruoti visuomenės sąmonėje susiformavusius mitus apie legendinį lietuvių skrydį virš Atlanto.
G. Sviderskytė pasakojo apie „Lituanica“ įvykių rekonstrukciją – tai buvo pirmasis didesnis žurnalistinis tyrimas, kurį atliko savarankiškai. Ji rado bei ištyrė daug istorinės medžiagos – straipsnių, laiškų ir kitų dokumentų. Istorijas į knygą autorė atrinko remdamasi tik patvirtintais dokumentais. Pasak N. Šepečio, peržiūrėti tokius didžiulius kiekius šaltinių reikia turėti daug užsispyrimo ir mokslinio įniršio. G. Sviderskytė pabrėžia, kad didžioji dalis informacijos apie „Lituanica“ tragediją tėra įsigalėjusios istorijos-mitai. Atliekant tyrimą būta ir nuostabos: „Mano vaizduotė norėjo įvykius formuoti vienaip, bet analizė sufleravo kitas, netikėtas išvadas.“ Nuoseklus mokslinis tyrimas, atmetantis nepagrįstas istorijas, apipynusias S. Dariaus ir S. Girėno žūtį, ir faktinės medžiagos rinkimas autorei užtruko septynerius metus. Dalis medžiagos gali būti neatrasta iki šiol, nes niekada nežinia, kas slepiasi privačių kolekcininkų seifuose. Rašytoja įspėjo skaitytojus: „Biografinio tyrimo nedariau, gyvenimo ir veiklos istorijos knygoje neperskaitysite.“
Mitus apie „Lituanica“ G. Sviderskytė suskirstė į tris grupes – idealizuoti, romantizuoti ir ideologizuoti mitai. Idealizuotas mitas susikūrė iškart po tragiško įvykio. Kaune neturėta pakankamai informacijos apie nelaimę, nevyko komunikacija, negauta duomenų apie įvykį. 1935 metais po Petro Jurgėlos knygos „Spanuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ išleidimo literatūroje įsigalėjo romantizuota įvykio versija. Vėliau, Rusijai okupavus Lietuvos valstybę, atsirado ideologizuotas mitas. Prie jo kūrimo prisidėjo Lietuvos išeiviai anapus Atlanto, kurie atsisakė diskusijų apie „Lituanica“ įvykius. Valstybingumas jiems buvo aukščiausias prioritetas ir tragedijos sukaktis naudota kaip akstinas politiniams mitingams. Pasibaigus stalinizmo erai, „Lituanica“ istorija prikelta ir tapo propagandiniu instrumentu.
G. Sviderskytė pasakojo apie „Lituanica“ mitus, pateikdama naujas išvadas. Ji paneigė mitą apie sunkią finansinę padėtį, varguolius lakūnus, neturėjusius pakankamai lėšų skrydžiui, tačiau vis tiek pasiryžusius išskristi. Anot autorės, jų vargingumo įvaizdis buvo netikslus ir pasitarnavo sovietmečiu kaip propagandinė istorija apie fašistų žemę ir imperializmą. Tuo metu neturtas buvo gan įprastas, jokia bendruomenė nebuvo aptekusi pinigais. Galiausiai, tais metais vyko ekonominė krizė. G. Sviderskytė finansinę situaciją kaip svarbų aspektą atmeta: „Skrydžiui paruošti reikia daugiau nei maišo pinigų. Skrydžio plano sukūrimas yra labai sudėtingas projektas ir turi būti patvirtintas. Reikia suvokti, kad net jei ir tris maišus turėsi, tik su jais niekur nenuskrisi.“
Knygoje paneigtas ir lėktuvo sušaudymo mitas, tebuvęs KGB agentų sukurta propagandine istorija. Kalbėta apie S. Dariaus ir S. Girėno draugystės mitą. Iš tiesų lakūnų santykis buvo dalykinis, jie pasirašė sutartį, kurioje, deja, nebuvo aptartos katastrofos aplinkybės. Dabar Lietuvos didvyriais laikomi vyrai nebuvo artimi draugai.
Autorė pasakojo ir apie sunkias katastrofos tyrimo sąlygas: „Lakūnams nepavyko suderinti skrydžio plano, formaliai niekas nebuvo įspėtas. Jie išskrido netikėtai, nepranešę. Lietuvos aeroklubą ištiko šokas, jis vienintelis Lietuvoje ruošė sutiktuves. Nei Kaunas, nei Berlynas nieko nežinojo apie skrydį. Į įvykio vietą nuvažiuota praėjus net 12 valandų, kriminalistų tyrimui tai jau buvo užteršta erdvė, kuri kenkia tyrimui.“ Dabartinė tragedijos priežasties hipotezė – prastos oro sąlygos ir variklio gedimai.
G. Sviderskytė nemano, kad „Lituanica“ mitiniai pasakojimai yra blogi patys savaime, teigia, kad jie gyvuoja tautoje ir net jai pasitarnavo. Mitai yra istorijos, kurių kūrėjai ir dalis esame mes patys. Nereikia pamiršti, kad lakūnai buvo Amerikos lietuviai, su JAV lietuvių pagalba bandę įgyvendinti S. Dariaus skrydžio idėją. Pasak autorės, priimti Lietuvos didvyrius tokius, kokie jie buvo, reikia drąsos.
