Isambardo Kingdomo Brunelio išradimai sukėlė revoliuciją transporto srityje, o į istoriją jis pateko kaip vienas geriausių visų laikų inžinierių. Išradėjas pakeitė geležinkelių ir vandens transportą visame pasaulyje.
Laikrodininko mokinys tampa inžinieriumi
Pramonės perversmo laikotarpiu tobulėjimas buvo neatsiejamas nuo nesėkmingų bandymų ir klaidų, tačiau kartais pastangos buvo vainikuojamos sėkme. Vienas iškiliausių tų laikų novatorių, Isambardas Kingdomas Brunelis, gimė XIX a. pradžioje. Jo tėvas Markas buvo prancūzų kilmės civilinis inžinierius ir rūpinosi, kad sūnus mokytųsi ir gerai išmanytų aritmetiką, braižybą ir geometriją. Sulaukęs 16 metų, Isambardas Brunelis tapo laikrodininko mokiniu.
1824 m. Markas Didžiojoje Britanijoje buvo paskirtas dirbti vyriausiuoju inžinieriumi statant tunelį po Temzės upe. Jis pasamdė savo sūnų, kad jam padėtų. Projekto metu nutiko daug skaudžių nelaimių, netrūko ir finansinių problemų. Keleriems metams statybos netgi buvo nutrauktos, o tunelis užtvertas plytų siena. Galiausiai 1843 m. jis buvo baigtas ir atidarytas, o naudojamas ir šiandien kaip „London Overground“ geležinkelių sistemos dalis.
Po šių statybų Brunelis jau galėjo vadintis tikru ir patyrusiu inžinieriumi. 1830 metais jis dalyvavo konkurse dėl galimybės projektuoti tiltą per Eivono upę Bristolyje. Ir nors iš pradžių jo kandidatūra buvo atmesta, galiausiai jam pavyko komisiją įtikinti ir jis gavo darbą. 1831 m. birželį buvo pradėtos Cliftono kabančio tilto statybos, tačiau vos po keturių mėnesių kilusios riaušės dėl Lordų rūmų sprendimo nesuteikti sparčiai augantiems industriniams miestams didesnės reprezentacijos Parlamente atbaidė investuotojus, o tilto statybų projektą teko sustabdyti.
Pakeitė bėgių plotį
1833 metais Brunelis tapo vyriausiuoju kompanijos „Great Western Railway“ inžinieriumi. Kompanija norėjo geležinkeliu sujungti Londoną ir Bristolį.
Būtent vystydamas šį projektą, Brunelis priėmė vieną kontroversiškiausių sprendimų savo karjeroje. Jis nusprendė padidinti bėgių plotį nuo standartinių 1,4 iki 2,1 m. Brunelis tikėjo, kad riedėdami ant tokių bėgių traukiniai galės pasiekti daug didesnį greitį, bus padidintas stabilumas, o ir pati kelionė taps patogesnė. Visą likusį savo gyvenimą jis girdėjo daug abejonių ir kaltinimų dėl šio sprendimo našumo.
Tačiau niekas neabejojo jo suprojektuoto garlaivio „Great Western Steamship“, keleivius plukdžiusio iš Bristolio į Niujorką, našumu. Buvo manoma, kad garlaivyje nebus tiek vietos, kad tilptų pakankamai degalų ir liktų vietos kroviniams. Tačiau savo pirmąją kelionę garlaivis įveikė per 15 dienų ir sunaudojo vos apie du trečdalius pakrautų anglių.
Taip pat Brunelis aktyviai skatino laivuose montuoti sraigtus su mentėmis, kuriuos panaudojo antrajame savo laive „SS Great Britain“. Šis laikomas pirmuoju moderniu laivu, skirtu keliauti vandenynais. Metalinio korpuso laive buvo sumontuoti tiek garo katilai, tiek burės, o laivaračius pakeitė sraigtai su mentėmis. „SS Great Britain“ pradėjo naujų transatlantinių kelionių erą.
Kabantis Cliftono tiltas
Asmeniniame Brunelio gyvenime taip pat buvo nemažai pakilimų ir nuosmukių. Yra teigiančių, kad „Great Western Railway“ projekto sukeltas stresas lėmė gana ankstyvą jo mirtį 1859 m. Netrukus po jo mirties visos šalies geležinkelių kompanijos nusprendė grįžti prie standartinių bėgių. Tiesa, kitas jo projektas buvo įgyvendintas – surinkta pakankamai lėšų Cliftono tiltui pastatyti. Praėjus penkeriems metams po Brunelio mirties, jis buvo atidarytas ir naudojamas iki šių dienų.
Cliftono kabantis tiltas – 214 metrų, jį jungia du 26,2 metro aukščio bokštai. Vienu metu tai buvo ilgiausias tiltas pasaulyje. Projektuojant tilto struktūrą Bruneliui pavyko pasiekti beveik tobulą mažiausio tilto svorio ir didžiausio jo tvirtumo santykį. Pamatuose įrengtos 11 metrų kameros ir tuneliai, kurie leido sumažinti statybų kainą nesumažinant tilto tvirtumo.
