Lietuvoje apie judėjimo, kvėpavimo pratimų, masažo svarbą gydant ligas žinota jau seniai ir šiuo metu gydomoji kūno kultūra (kineziterapija) taikoma ligų profilaktikai, gydymui, reabilitacijai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką kineziterapeutas yra medicininės reabilitacijos specialistų komandos narys ir tik fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas gali skirti reikiamas medicinines reabilitacijos priemones, t.y. kineziterapeuto konsultacija yra galima tik po fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos, o tai apsunkina kineziterapijos, kaip paslaugos, prieinamumą pacientui. Manau, kad būtų tikslinga papildyti Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kurie reglamentuoja šeimos medicinos gydytojų, gydytojų ortopedų – traumatologų stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų teikimą ir į minėtų specialistų komandas galima būtų įtraukti ir kineziterapeutus. Tačiau šie specialistai, dirbantys tik asmens sveikatos priežiūros, fizinės medicinos ar reabilitacijos centruose, savarankiškai teikti paslaugas galės tik gavę licencijas.
Siekiant licencijuoti kineziterapeutus būtinas teisinis pagrindas. Dirbdama Sveikatos apsaugos ministre dar praėjusiais metais patvirtinau Lietuvos medicinos normą MN 124-2016 „Kineziterapeutas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, kuria remiantis būtų galima suteikti šios srities specialistams licencijas. Tačiau jos įsigaliotų tik nuo 2020 metų sausio 1 dienos.
Lietuvos kineziterapeutų draugija kreipėsi su prašymu paankstinti kineziterapeutų licencijavimą. Tačiau to padaryti kol kas negalima, nes šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo apibrėžti licencijavimo pagrindai, kaip to reikalauja Licen įvertinti Švietimo ministerijos ir Lietuvos Kineziterapeutų draugijos poziciją dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo papildymo, įtraukiant į jį kineziterapijos studijų kryptį bei sudaryti galimybę teikti kineziterapijos krypties kvalifikacinį laipsnį ir pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. cijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m liepos 18 d. nutarimu Nr.937 „Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo “ 15 punkte. Kineziterapeutų licencijavimo pradžios data labai priklauso nuo šių specialistų licencijavimą reglamentuojančių teisės aktų parengimo ir jų įsigaliojimo pradžios. Šių specialistų licencijavimas paankstės, jeigu tam būtinas teisinis pagrindas bus parengtas anksčiau nei 2019 metais, todėl kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydama paskubinti teisės akto rengimą.
Mano turimomis žiniomis, šiuo metu vyksta Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“ atnaujinimas. Pažymėtina, kad kineziterapijos paslauga minėtame įsakyme yra viena iš pagrindinių, tačiau kineziterapeutų interesų šioje darbo grupėje niekas neatstovauja.
Ir šiuo klausimu kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą ir pasiūliau į darbo grupę dėl Įsakymų, kurie reglamentuoja šeimos medicinos gydytojų, gydytojų ortopedų – traumatologų stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų teikimą atnaujinimo įtraukti šiuos asmenis: prof. Liutaurą Labanauską (Gydytojas pediatras. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas); prof. Leoną Valių (Šeimos gydytojas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos prezidentas); Juliją Ravinskienę (Ortopedė – traumatologė. Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikų filialas. Vaikų ligoninė); doc. Liną Varžaitytę (Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja draugijos prezidentė); Romantę Aleknavičienę (Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja. Palangos reabilitacijos ligoninė); doc. Inesą Rimdeikienę (Kineziterapeutė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos. Lietuvos kineziterapeutų draugijos prezidentė); doc. Mildą Žukauskienę (Kineziterapeutė. Vilniaus kolegija. Europos aukštųjų kineziterapijos mokyklų tinklo koordinatorė Lietuvai); Rolandą Kesminą (Kineziterapeutas. Lietuvos sporto universiteto. Privačioje klinikoje dirbantis kineziterapeutas) ir Ingridą Šitkauskienę (Neurologė. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė).
Be to, atkreipiau ministro dėmesį į kineziterapeutų darbo krūvius, prašydama užtikrinti jų teikiamų paslaugų efektyvumą.
Sveikatos apsaugos ministro prašiau įvertinti Švietimo ministerijos ir Lietuvos Kineziterapeutų draugijos poziciją dėl Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo papildymo, įtraukiant į jį kineziterapijos studijų kryptį bei sudaryti galimybę teikti kineziterapijos krypties kvalifikacinį laipsnį ir pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.
Rimantė Šalaševičiūtė, LR Seimo narė
