Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
„Esu drąsi ir labai atkakli“, – taip save apibūdina Mažeikių rajono savivaldybės opozicijos lyderė Lina Rimkienė. Ji – aktyvi visuomenės veikėja, politiniam gyvenimui – anot jos, pomėgiui – skirianti ypač didelę laiko dalį, sekanti visus, tiek šalies, tiek Mažeikių, įvykius, ryžtinga, kovojanti bei siekianti geriausio.
Pastaruoju metu L. Rimkienė stebina akivaizdžiais išvaizdos pokyčiais. Ji tai vadina ne dieta, bet gyvenimo būdu.
– Iš kur esate kilusi, kokioje šeimoje užaugote? Pateikite šiek tiek biografijos. Papasakokite apie mokslus, darbus.
– Gimiau Pakruojo mieste, paprastų, darbščių ir mylinčių žmonių šeimoje. Turiu vyresnę seserį, kuri su šeima gyvena Sedoje. Mama tebegyvena Pakruojyje.
Turiu tris aukštojo mokslo diplomus. Esu programavimo ir vadybos bakalaurė bei teisės mokslų magistrė.
Ilgiausiai dirbau „Pieno žvaigždėms“ priklausančioje Mažeikių pieninėje. Pradėjusi dirbti operatore, gana greitai tapau sutarčių vadybininke, vėliau kreditų vadove. Po to dirbau AB „SEB bankas“ teisininke, šiuo metu turiu teisinių paslaugų biurą, konsultuoju privačius asmenis bei verslą. Esu Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė, TS-LKD Mažeikių skyriaus pirmininkė.
– Kas atvedė į Mažeikius ir nuo kada?
– Esu meilės emigrantė – ištekėjau už mažeikiškio. Mažeikių krašte gyvenu beveik tris dešimtmečius.
– Kokie Jūsų pomėgiai?
– Didžiausia laimė, kai darbas sutampa arba tampa pomėgiu. Mano darbas ir pomėgis – politika. Politikai skiriu didžiąją laisvalaikio dalį – rengiu publikacijas, bendrauju su žmonėmis socialiniuose tinkluose, dalyvauju renginiuose.
– Koks Jūsų požiūris į Lietuvos politiką?
– Man labai patinka Gabrieliaus Landsbergio brėžiama politinė linija – „sutarti dėl Lietuvos“. Manau, tai labai svarbu tiek nacionaliniu, tiek savivaldos lygiu – sutarti, ko išties mums reikia ir kas būsime po trisdešimt ar penkiasdešimt metų.
Šiuo metu tiek Lietuva, tiek savivalda gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Nėra nuoseklumo, ilgametės strategijos, veikimo bendram gėriui. Politikai nesupranta, kad po kelių kadencijų daugelis jų bus jau istorija, o Lietuva ir Mažeikiai gyvuos dar dešimtis ir šimtus metų.
– Ką vertinate žmonėse?
– Drąsą ir atkaklumą. Gebėjimą sistemingai siekti tikslo. Lankstumą ir nuovokumą. Pagarbą ir dėmesį aplinkai, kitam žmogui.
– Kokiomis nuotaikomis pasitikote Lietuvos 100-metį?
– Vasario 16-ąją visą Lietuvą buvo apėmusi tarsi euforija – toks didžiulis, naujas sąjūdis. Kiekvienam tas sąjūdis nuskambėjo skirtingai džiugiai. Man didžiausias džiaugsmas buvo prisidėti prie šventinės automobilių kolonos „Varom už Lietuvą, varom už Mažeikius“ organizavimo darbų kartu su Mažeikių šaulių kuopos vadu Pranu Trakiniu. Pasinaudodama proga noriu padėkoti Mažeikių rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriui, Mažeikių rajono policijos komisariatui už pagalbą įgyvendinant idėją pagerbti Mažeikių miestą Lietuvos šimtmečio proga.
– Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalinote įvaizdžio pasikeitimais. Kas paskatino padovanoti tokią dovaną sau?
– Taip. Šių metų vasario 16-oji asmeniškai man ypatinga. Lygiai prieš metus pradėjau „šimtmečio“ žygį turėdama vieną tikslą – susigrąžinti sveikatą ir atsikratyti nereikalingų kilogramų. Tą rytą po ilgo laiko pasisvėriau ir supratau, kad toliau bus tik blogiau. Jei iškart nepradėsiu, dar po metų jau nebegalėsiu užlipti laiptais, be vargo apsiauti batų.
– Internete gausu įvairių mitybos pasiūlymų, dietų. Kaip Jums pavyko išsirinkti tinkamiausią? Ar šiek tiek ir pati improvizavote?
– Nevadinu nueito kelio „dieta“. Tai man – gyvenimo būdas ir nauji mitybos įpročiai. Pradėjau nuo paprasto dalyko – išsitraukiau prieš dešimtmetį darytą vienos Lietuvoje garsios dietologės kraujo testą ir pradėjau vartoti tik pagal jį parinktus man paskirtus produktus. Atsisakiau kavos, pieno produktų, angliavandenių, cukraus bet kokia forma ir riebalų, bet valios užteko tik dviem mėnesiams. Teko ieškoti išeities.
Mano draugė konsultuoja mitybos klausimais, tad jai patarus pasirinkau kitą kelią – daug baltymų turintį mitybos planą, pusryčiams geriu sveiką, baltymais praturtintą kokteilį, per dieną išgeriu beveik tris litrus vandens. Šiuo metu esu netekusi jau apytikriai 40 kilogramų ir mokausi išlaikyti rezultatą.
– Esate žinomas žmogus, todėl ne paslaptis, tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, sambūriuose. Kaip pavyksta susilaikyti nuo siūlomo patiekalų asortimento?
– Geriu daug žalios arbatos ir vandens. Renkuosi baltymų turinčius užkandžius su paukštiena, žuvimi, kiaušiniais.
– Kokios reakcijos dabar sulaukiate iš aplinkinių?
– Didžiausias reakcijų srautas buvo vasaros pabaigoje ir rudenį, kaip labai aiškiai pasimatė pasikeitimai. Reakcijos buvo įvairios – nuo „oi, puikiai atrodote“ iki „ar tikrai nesergi“.
– Pasidalinkite veiksmingiausiais savo receptais.
– Mano mėgstamas receptas – vištienos krūtinėlės troškinys su daug daržovių, indiškais prieskoniais ir avinžirniais. Smulkintus svogūnus ir tarkuotas morkas patroškinu ant trupučio vandens, tada dedu smulkintą paukštieną, kitas daržoves, kokias turiu: salierų kotus, baklažaną, papriką ir t. t. Viską paskaninu indiškais prieskoniais, įpilu vandens ir troškinu uždengus dangčiu apie pusvalandį. Pabaigoje dedu konservuotus avinžirnius be skysčio.
– Esate ryžtingai nusiteikusi dėl grožio ir sveikatos visą gyvenimą laikytis griežtų dietos taisyklių. Ką darysite, jei visgi suklupsite ar bus per sunku susilaikyti nuo kitokio maisto ar įpročių?
– Jau esu sakiusi, nevadinu savo pokyčių dieta. Tai gyvenimo būdas. Visus metus stebėjau iš prigimties lieknas savo vienmetes. Tos, kurios neužsiaugino papildomų kilogramų, paprastai neryja visko, kas papuola. Jos lesa. Dažnai sakau, „jei nori atrodyti kaip paukštelis, turi ir lesti kaip jis“.
– Kokie dar Jūsų laisvalaikio pomėgiai?
– Jau metus stengiuosi kasdien atlikti jogos pratimus. Rytas su joga – didžiausias džiaugsmas. Taip pat mėgstu bendrauti, kartu su vyru daug keliaujame. Ilgiuosi vasaros – turime senuką kempterį, su kuriuo pernai apvažiavome Lenkiją ir Estiją. Dažnai važiuojame į Latvijos pajūrį. Laukinė gamta ir vieniša jūra – puikus poilsis ir jėgų šaltinis.
– Atskleiskite ryškiausią biografijos faktą, kuriuo džiaugiatės, didžiuojatės.
– Man labai svarbu šeima, geri santykiai su sutuoktiniu. Esu labai laiminga, kad ištekėjau už Arvydo Rimkaus ir kartu užauginome puikią dukrą Gertrūdą. Beveik trisdešimt metų nugyvenome kartu – tai didelis pasiekimas, kai nepaisant visų audrų supranti, kad kažkada ištartas „taip“ ir šiandien tiek daug reiškia.
– Kokiomis nuotaikomis gyvenate dabar?
– Esu vietos savivaldos politikė, opozicijos lyderė. Daug laiko tenka skirti politinei veiklai, darbui komitetuose. Šiuo metu ypač intensyvus politinis laikotarpis, kai viena naujiena veja kitą.
– Ar sulaukiate neigiamų komentarų apie save, savo veiklą?
– Be jokios abejonės, sulaukiu neigiamų komentarų ir reakcijų. Tai normalus politinis procesas.
– Kokiomis savybėmis pati apibūdintumėte savo charakterį?
– Esu drąsi ir labai atkaki. Pamenu, kai pradėjo ryškiai matytis figūros pokyčiai, vienas politinis oponentas man pasakė: „Jūs galite pasiekti tokių rezultatų, tai reiškia ne ką kita – esate labai valinga moteris.“ Negaliu nesutikti. Esu pratusi eiti iki pergalės.
– Kokių nuomonių iš artimų žmonių sulaukėte dėl dietos?
– Mano sutuoktinis labai konservatyvus, lietuviškų standartų šalininkas. Jam lietuvaitė turi būtų drūta, raudonais žandais, su grėbliu ant peties, tačiau valios pastangas įvertino ir jis, kartą pasakydamas: „Aš taip negalėčiau.“ Su dukra dabar matuojamės to paties dydžio drabužius ir juokiamės. Ji labai palaiko ir džiaugiasi.
– Ne visi turi tokią stiprią valią kaip Jūs. Kaip paskatintumėte ryžtis tokiems pokyčiams ir kitus?
– Kiekvienas iš mūsų pirmiausia turi paisyti savęs – jei žmogus gerai jaučiasi, yra sveikas, geros nuotaikos ir patenkintas savimi – tai reiškia, kad jokių pokyčių nereikia, o visiems norintiems pokyčių galiu pasakyti – kiekvienoje kelionėje yra tik pirmas žingsnis. Jį žengęs pradedi įdomią, džiuginančią ir su kiekvienu žingsniu lengvėjančią kelionę į kitokį save.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
