Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ
„Jeigu pradedi apgaudinėti save ir išsižadi pats savęs, tampi žmogumi be jokio identiteto, žmogumi be savęs“, – taip kalba aktyvus visuomenės žmogus, turintis tvirtą savo nuomonę ir nebijantis jos reikšti, Viktoras Sprindys. Pasak jo, gyvenime nėra netinkamos informacijos, yra tik netinkamas laikas jai pasireikšti.
– Esate gimęs ir augęs Mažeikiuose? Kur ir ką studijavote?
– Taip, gimiau ir augau Mažeikiuose. Baigęs Gabijos gimnaziją išvykau į Vilnių studijuoti teisės. Vos baigęs mokslus vėl grįžau gyventi į Mažeikius.
– Ar atradote save gyvenime? Kokių veiklų esate bandęs imtis?
– Manau, savęs radimas gyvenime nėra susijęs su profesija ar tuo, ką veikdamas uždirbi pinigus. Gerai, jeigu tai sutampa, bet aš savęs radimą gyvenime sieju su galimybe tobulėti, kurti, gyventi taip, kad paliktum kažką, kas būtų tavo, kaip žmogaus ir visuomenės nario, tęstinumas – gyvenimo įprasminimas, todėl nesieju to išimtinai vien tik su profesija ar darbu.
– Kokie Jūsų pomėgiai? Kam skiriate daugiausiai savo laisvo laiko?
– Laisvą laiką skiriu protų mūšiams, knygoms, kinui, muzikai. Mėgstu išvykti į gamtą ir tiesiog klausytis jos tylos, bet tai pavyksta retai
– Kiekvienas žmogus gyvenime patiria kažką gero ir blogo. Kokios Jūsų patirtys?
– Kaip ir visų žmonių – tiek geros, tiek blogos. Geros visada lieka maloniais prisiminimais, o blogos skatina imtis veiksmų ar daryti sprendimus. Bet tiek geros, tiek blogos patirtys vienodai brangios ir reikšmingos, nes be jų nebūčiau toks, koks esu. Tai – gyvenimas.
– Galima sakyti, turite „tvirtą stuburą“ visais požiūriais. Kokia Jūsų nuomonė apie šiuolaikinę visuomenę, politinius sprendimus ir pan.?
– Nuomonę arba, kaip Jūs sakote, „tvirtą stuburą“, privalo turėti visi, todėl tai ne tiek vertybė, kiek būtinybė. Visuomenę, politinius sprendimus ir visa kita matuoju vienu matu – ar daroma taip, kad kažkam, atėjusiems po mūsų, nereikės to taisyti. Kitaip tariant, ar visuomenė elgiasi taip ir ar politiniai sprendimai priimami taip, kad nuo to būtų geriau visiems, o ne man vienam. Situacijos tempimas prie savęs ir vertimas visus kitus gyventi taip, kaip noriu aš – silpno žmogaus bruožas, nes žmogus taip elgiasi iš negebėjimo prisitaikyti prie jau esamos tvarkos ir vertybių.
– Dalyvavote intelektualiniame žaidime „Auksinis protas“, ir, kiek žinau, ne vieną kartą. Kas Jus paskatino dalyvauti ir kokie įspūdžiai?
– Taip, teko dalyvauti du kartus. Išduosiu paslaptį, bet dalyvausiu ir dar kartą. Gavau vardinį kvietimą dalyvauti kaip žaidėjas, kuriam iki pergalės superfinale liko tik žingsnelis. Tokia bus pirmoji ateinanti laida. Ten būsiu ir aš. Ankstesnius kartus paskatino dalyvauti noras išbandyti save ir azartas. „Auksinis protas“ man leido suprasti vieną pagrindinį dalyką: gyvenime nėra nereikalingos informacijos, yra tik netinkamas laikas jai pasireikšti. Šioje vietoje turiu pavyzdį. Kartą lankėme Prancūzijoje gyvenančius draugus. Draugas prancūzas iš vakaro rodė žemėlapį, kur kokius Paryžiaus objektus aplankyti ir pan., ir visai netikėtai, lyg tarp kitko papasakojo apie Napoleono palaidojimą, kad dabar jis palaidotas Invalidų rūmuose, bet anksčiau buvo palaidotas Šv. Elenos saloje ir jo namas bei kapas iki šiol tebėra Prancūzijos teritorija, nors visa sala priklauso D. Britanijai. Po beveik dvejų metų dalyvaudamas „Auksiniame prote“ gavau klausimą – „Visa Šv. Elenos sala priklauso D. Britanijai, išskyrus du objektus, kurie priklauso Prancūzijai. Kokie tai objektai?“
– Turite tikslą gyvenime? Siekiate jo? O gal viskas, apie ką svajojote, jau pasiekta?
– Tikslų turiu nuolatos. Vienus jau pasiekiau, kitų dar siekiu, bet esu toks žmogus, kad ir šiuos pasiekęs, rasiu naujų. Pavyzdžiui, vienas artimesnių mano tikslų – nedirbti samdomo darbo ir gyventi iš savo paties veiklos. Turiu tikslą tai pasiekti vėliausiai iki 35-erių, o kaip seksis, pamatysim.
– Esate labiau linkęs į pesimistišką ar optimistišką požiūrį? Kodėl?
– Esu realistas. Būna gyvenime etapų, kai būni optimistas, būna ir tokių, kai esi pesimistas, todėl galų gale vis tiek išeina taip, kad esi realistas. Manau, tai teisingiausias požiūris, nes tik toks požiūris leidžia lengviausiai priimti gyvenimą.
– Turite baimių?
– Baimių turi visi. Nepamenu, kuris, bet vienas garsus senovės filosofas yra pasakęs, kad baimių neturi tik kvailiai. Aš nelaikau savęs kvailiu.
– Ar turite kokių nors pasiekimų, laimėjimų?
– Pasiekimus ir laimėjimus visi suprantame skirtingai. Man didžiausias pasiekimas yra būti reikalingam. Jeigu nesi vienišas ir esi nuolat kažkam reikalingas ne vien dėl to, kad paliksi turto ar pinigų – gyvenimą gyveni ne veltui.
– Mėgstate keliauti? Kokias šalis esate aplankęs ir kokių įspūdžių parsivežėte?
– Mėgstu. Stengiuosi reguliariai kur nors išvažiuoti, net jeigu tai ir Lietuva. Esu aplankęs Lenkiją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Austriją, Vengriją, Slovakiją, Čekiją ir Latviją. Artimiausiuose planuose – Estija. Kelionės geros tuo, jog keliaudamas pamatai, kad žolė nė kiek ten nėra žalesnė, o Lietuva kai kuriose srityse beveik yra pasiekusi Vakarų lygį, o kai kur jį net lenkia, todėl kelionės į užsienį visada naudingos, po jų dar labiau pamilsti Lietuvą.
– Ar stiprų tikėjimą turite? Visada buvote tikintis žmogus?
– O kaip pamatuoti tikėjimo stiprumą? Jis visada buvo manyje nuo pat pirmų vaikystės dienų. Tikiuosi, kad bus ir ateityje.
– Jūsų FB paskyroje galima aptikti daug protingų minčių apie viską. Kasdien sekate naujienas? Nebijote savo nuomone dalintis su kitais?
– Šie informacijos laikai tuo ir naudingi, kad leidžia kelti klausimus ir spręsti problemas visiems ir visada. Ar tos mintys taps kūnu ir bus įgyvendintos – jau kitas klausimas, bet manau, kad tas, kuris neužima jokios pozicijos, o tik pasyviai stebi, neturi teisės vėliau kritikuoti sprendimo ar jį priėmusio politiko. Daug kas sako, kad Facebook`e išreikšta nuomonė turi būti tik jį paskelbusio asmens reikalas, bet šimtai žmonių tai pamato ir, jeigu bent vienas iš visų pradeda mąstyti, kad galbūt toje mintyje yra tiesos – laikas, praleistas rašant tą mintį Facebook`e, nenuėjo veltui.
– Ar šiuolaikinei visuomenei trūksta aktyvumo? Ar jie visiškai pasyvūs?
– Visais laikai buvo ir bus dvi stovyklos – aktyviųjų ir pasyviųjų. Šių laikų problema – pasyviesiems suteikiama per daug teisių ir iš jų nebereikalaujama tiek pat, kiek iš aktyviųjų, todėl daug didesnė problema yra ne aktyvumo lygmuo, o tai, kad įtaka suteikiama tiems, kurie arba neverti tos įtakos turėti, arba siūlo tai, kas veda į pražūtį, bet tai suvyniota į naujovišką popierėlį, todėl atrodo patraukliau.
– Kokia taisykle vadovaujatės gyvenime?
– Visada turi būti ištikimas sau. Gali būti kas tik nori, gali turėti daugiau, negu reikia, pinigų, gali turėti kalną draugų, bet tik su vienu žmogumi gyvensi visą gyvenimą – savimi. Jeigu pradedi apgaudinėti save ir išsižadi pats savęs, tampi žmogumi be jokio identiteto, tiesiog žmogumi be savęs.
– Ko palinkėtumėte skaitytojams?
– Visada turėti valios. Gyvenimas toks, kad niekas niekada nieko neatneš ant lėkštutės. Arba tai pasiimi, arba niekada neturėsi. Darbas, ryžtas ir nuolatinė valia siekti tikslo – kelias į sėkmę. Sėkmė yra tik drąsiųjų ir išmintingųjų privilegija.
Nuotrauka iš asmeninio archyvo
